Tenisas Telšiuose – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas

Gyvename sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu. Darbas veja darbą, painiojasi jausmai ir mintys, vis dažniau kartojame žodį „stresas". Šiai nuolatinei įtampai būtina atsvara, kurią kiekvienas pasirenkame pagal savo norą ir galimybes. Tačiau bene labiausiai neigiamas dienos emocijas ir susikaupusius rūpesčius išblaškyti padeda sportas, aktyvus gyvenimo būdas.

Jau trečią dešimtmetį Žemaitijos sostinėje gyvuoja teniso klubas „Impulsas". 1978 metais pirmasis teniso idėją įgyvendinti ėmėsi profesionalus tenisininkas Vytautas Giedraitis. Tada apie teniso žaidimą mažai kas žinojo, nes pagrindinės sporto šakos buvo krepšinis ir futbolas.

Į steigiamąjį klubo susirinkimą atvyko ir daugiau entuziastų: tuometinės skaičiavimo mašinų gamyklos darbuotojai Romanas Vaičaitis, Anatolijus Šydeikis, Romualdas Mackevičius, mastietis Leonas Abromavičius. Įkurtas klubas Telšių mieste greitai tapo populiarus. Labai padaugėjo ir savanorių sportininkų. Klube savo vietą surado tiek garbaus amžiaus senjorai, tiek vyrai, moterys ar jauniai.

Dabar treniruotes lanko apie šešiasdešimt entuziastų, iš jų vyriausiam – per aštuoniasdešimt, o jauniausiam – penkeri. Kasmet vyksta asmeninės tenisininkų pirmenybės, prestižinės dvejetų varžybos, į kurias iš kiekvieno miesto ar rajono atvyksta po dvi tenisininkų poras. Telšiškiai dalyvauja ir visuose Lietuvos teniso turnyruose (pagal reitingus), kurie vyksta septynis kartus per metus. „Impulso" sportininkai nuolat bendrauja su Vilniaus „Akademiko", Kauno „Žalgirio", Liepojos „Metalurgo", Kėdainių, Tauragės, Šilutės, Jurbarko, Palangos, Šiaulių ir kitų miestų klubais. Pastaruosius ketverius metus stiprėja ryšiai su Lenkijos „Minsk-Mazovietski" tenisininkais.

Telšių teniso klubas „Impulsas" turi ir savo prezidentą. Pirmasis šias pareigas ėjo Anatolijus Šydeikis, vėliau jį keitė Petras Martinaitis, Stanislovas Rubežius, Sigitas Motuzas. Dabar klubui jau trečius metus vadovauja Rimantas Antušas.

Žemaitijos sostinė garsėja ir idealiai sutvarkytais teniso kortais. Iš viso yra įrengtos penkios aikštelės: viena jų išklota sintetine danga, kitos keturios yra gruntinės. Sportininkų patogumui veikia pagalbinės patalpos bei dušai. Čia visuomet tvarkinga, patogu žaisti.

Kaip teigia teniso kortų direktorius Sigitas Motuzas, „galime didžiuotis, kad mūsų aikštynas – vienas geriausių Lietuvoje“.

Miesto tenisininkai patys kuria visą materialinę bazę. Klubo narių iniciatyva parengtos naudojimosi taisyklės, kurių visi be išimties privalo laikytis.

Turi klubas ir savo tradicijas. Smagiausios būna naujų narių krikštynos. Jos rengiamos, kai naujokas jau būna dalyvavęs pirmosiose oficialiose varžybose. O pabuvęs išradingose ir nuotaikingose klubo vakaronėse, ne vienas pasakytų, jog tenisas Telšiuose – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas

Kaip ir kokiomis mintimis gyvena šio šaunaus kolektyvo nariai?

Rimantas Antušas, dabartinis klubo prezidentas:

– Stalo tenisą žaidžiau dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. O prieš dešimt metų draugai pasiūlė pabandyti ir lauko tenisą. Buvo smagu anksčiau įgytus įgūdžius pritaikyti kitoje aplinkoje. Juolab kad lauko tenisą gali žaisti kiekvienas, nes čia fizinė jėga nėra reikalinga. Svarbiausia žaidžiant reikia mąstyti ir pakankamai apgalvoti kiekvieną smūgį. Tiesa, tai – viena iš brangesnių sporto šakų. Vien tik raketė kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Profesionalus žaidėjas turi jų net kelias, nes varžybos be atsarginės raketės net neįsivaizduojamos. Lietuvoje šio sporto inventoriaus niekas negamina – perkame tų pačių firmų raketes, kuriomis žaidžia visi pasaulio sportininkai.

Man lauko tenisas patrauklus tuo, kad aikštelėje visi pamirštame savo tikrąsias profesijas ir tampame tik sportininkais. Nors treniruojuosi ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, bet tai nė kiek nevargina. Priešingai, pailsiu nuo tiesioginių darbų bei rūpesčių. Mes, telšiškiai tenisininkai, turime didelį autoritetą ir esame gerbiami tarp kitų miestų žaidėjų. Nors žaidžiame savo malonumui, bet laimėti prieš kitus klubus visada yra smagu. Gaila, kad nebeliko trenerių, kurie galėtų treniruoti tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius.

Virginija Svotienė, „Atžalyno" vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, puiki tenisininkė, savo amžiaus grupėje užimanti pirmąją reitingo lentelės vietą:

– Pirmą kartą teniso raketę į rankas paėmiau sulaukusi trisdešimties. Dabar esu tikra, kad su ja nebesiskirsiu, nes žaisti tenisą – nuostabus malonumas, kurį galima jausti iki pat gilios senatvės. Tai – dar vienas šios sporto šakos pranašumas.

O ir pradėti žaisti niekada nėra vėlu, tačiau klysta tie, kurie mano, jog tereikia sugebėti stipriai užsimoti ir pataikyti į kamuoliuką. Taip anksčiau galvojau ir aš. Bet žaisdama supratau, kad reikia ir išmokti laikyti raketę, ir žinoti smūgiavimo aukštį, stiprumą bei tikslumą. Pirmoji rimtesnė sėkmė atėjo tik po penkerių treniravimosi metų. Esu labai dėkinga savo pirmajam ir vieninteliam treneriui Vytautui Giedraičiui už paskatinimą, padrąsinimą ir reiklumą. Teniso žaidimas prasideda nuo aistringo noro išmokti žaisti, o mokytis juk - niekada nevėlu.

Daiva Butėnienė, ilgametė „Impulso" klubo narė:

– Lauko tenisą žaidžiu apie dvidešimt metų. Atėjau prikalbinta draugių Dianos ir Ritos, kurios jau buvo susižavėjusios šia sporto šaka. Iš pradžių buvo fiziškai sunku, kadangi aktyviai niekada nesportavau. Tačiau draugių palaikymas ir paskatinimas labai padėjo. Žinoma, be paties žmogaus valios pastangų nieko neišeitų. Norinčiųjų žaisti iš pradžių visuomet būna daug, bet nuolatinę treniruočių monotoniją ištveria tik atkakliausieji. Dabar, praėjus tiek metų, žaisdama jaučiu didelį malonumą. Puikiai sutariame vieni su kitais. Smagu susitikti ilgamečius žaidėjus Stasį Alimą, Liudą Varnelį, Raimondą Budniką, Ritą Goštautienę, Vidą Antanavičienę, Laimą Ežerskienę, o Sigitas Motuzas – tai mūsų klubo siela.

Gera žaisti puikiai įrengtuose kortuose, nes būtent čia susikaupiame visai kitai veiklai, o kasdieniai rūpesčiai ir problemos tarsi lieka anapus tvoros. Tai labai padeda išgyventi sunkiais gyvenimo momentais, atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos. Čia nebelieka profesijų ar pareigų, visi esame draugai ir puikios sporto šakos entuziastai.

Vida CIUNIENĖ, „Telšių ŽINIOS”
Nuotraukos iš asmeninių archyvų